pasubinis

pãsubinis sm. (1), pasubinỹs (3^4b) Jrb 1. vieta prie užpakalio, subinės: Pralėkė paukštis baltu pãsubiniu, bet ne kaukas Šts. Pãsubinius raito, kraipo ponai, kad šoka Šts. Uždėję abrūsą už pasubinio, [karvę] atkėlėm Plt. Švytruo[ja] kaip stirnos pãsubinis Šts. Trisdešimt adatų suvarė į pãsubinį Jrb. ║ vieta, kur atsisėdama, po užpakaliu: Padėk [vežime] maišą į pãsubinį Jnš. 2. Krtn pagalvėlė, pasidedama po užpakaliu atsisėsti. 3. pakinktų dalis, einanti arkliui pro užpakalį: Nutrūko pošorkų pãsubinis Jnš.